Konstruojant galios keitiklius vienas iš svarbių klausimų yra aktyviosios galios nuostolių keitiklio grandinėse vertinimas. Jei analizuojamą grandinę sudaro tik rezistyviniai elementai, pvz. tam tikrą vidinę varžą turinti droselis, tai aktyvieji galios nuostoliai bus proporcingi analizuojama grandine tekančios srovės efektinės vertės kvadratui. Jei analizuojamą grandinę sudaro netiesiniai elementai, pvz. diodas, tai papildomai atsiranda nuo srovės vidutinės vertės priklausanti nuostolių dedamoji. Taigi, vertinant nuostolius būtina mokėti apskaičiuoti tiek vidutines tiek efektines srovių vertes. Tokio skaičiavimo pavyzdžiai ir bus analizuojami šiame aprašyme.

Atstojamoji aukštinančio keitiklio schema

Labai supaprastinta atstojamoji analizuojamo keitiklio schema yra pateikta 1 pav.. Šioje schemoje keitiklio energijos kaupimo droselis pakeistas srovę iL generuojančiu srovės šaltiniu JL. Galios raktai schemoje pakeisti idealizuotais raktais ST ir SD, kuriais teka srovės iT ir iD atitinkamai. Realiose aukštinančio keitiklio schemose rakto ST funkciją atlieka tranzistorius o SD – diodas arba tranzistorius. Apkrovą keitikliui sudaro lygiagrečiai su filtro kondensatoriumi Cf sujungtas apkrovos rezistorius Ra. Iš 1 pav. pav. matyti, kad įtampa apkrovoje bus ua=φa.

Ekvivalentinė aukštinančio keitiklio schema ir srovių oscilogramos
1 pav. Atstojamoji aukštinančio keitiklio schema ir srovių oscilogramos

Taip pat 1 pav. pav. schematiškai nubraižytos skirtingais keitiklio elementais tekančių srovių diagramos tam atvejui, kai keitiklis veikia netrukių srovių rėžimu. Diagramose simboliu Tk pažymėtas keitiklio komutavimo periodas o užpildomumo koeficientas γ apibrėžiamas kaip laiko trukmės kai laidus raktas ST santykis su keitiklio komutacijos periodu, t. y. γ=TST/Tk. Laiko intervalas 0tγTk atitinka keitiklio energijos kaupimo o γTk<tTk — atidavimo fazę.

Realaus droselio apvijai būdinga ir aktyvioji varžos dedamoji, todėl labai preciziškai vertinant srovė droselyje kinta eksponentiškai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad keitiklių komutacijos periodas visada parenkamas daug trumpesnis už ekvivalentinės LR grandies laiko pastoviąją laikoma, kad srovė droselyje kinta tiesiškai. Priėmus tokią prielaidą energijos kaupimo metu srovė droselyje, kaip tai pavaizduota 1 pav., tiesiškai padidėja nuo imin iki imax o atidavimo – tiesiškai sumažėja nuo imax iki imin.

Sinchroniškai valdomame keitiklyje raktai ST ir SD komutuojami paeiliui ir todėl energijos kaupimo etape laidus tik raktas ST o atidavimo – SD. Laidžiu raktu tekančios srovės stipris lygus iL o kai atitinkamas raktas nelaidus srovės stipris jame lygus nuliui, kaip ir atvaizduota 1 pav. pateiktose iST ir iSD kreivėse. Iš to aišku, kad raktuose tekančios srovės bus trūkios, t. y. raktų komutavimo momentais srovės stipris kis šuoliškai.

Siekiant galutinėse išraiškose turėti kaip galima mažiau nepriklausomų kintamųjų srovių išraiškas pageidautina parametrizuoti, t. y. charakteringas signalo vertes susieti pasirinktais koeficientais. Šiuo atveju iš 1 pav. matyti, kad srovei droselyje iL būdinga pjūklinė signalo forma charakterizuojama maksimalia, vidutine ir minimalia srovės vertėmis. Visas tris vertes galima susieti parametru:

αimax-iminivid. (1)

Fizikinė koeficiento α prasmė būtų srovės pulsacijų amplitudės ir vidutinės srovės verčių santykis. Kuo α mažesnis tuo mažesnė srovės pulsacijų amplitudė. Vertė α=2 atitinka netrukių srovių ribą ir tai būtų maksimali koeficiento vertė. Atsižvelgiant į įvestą α koeficientą srovės iL kitimas laiko intervale 0t<γTk aprašomas funkcija:

i L (t) = i vid - α ivid 2 + α ivid γ T k t ; (2)

o laiko intervale γTkt<Tk:

i L ( t ) = i v i d + α i v i d 2 - α i v i d ( t-γ T k ) T k (1-γ) . (3)

Srovės kituose schemos elementuose, kaip tai matyti iš 1 pav., atkartoja srovę droselyje energijos kaupimo ar atidavimo metu ir lygios nuliui kitais laiko momentais.

Efektinių verčių skaičiavimas

Bendru atveju laiko funkcija i(t) aprašomos ir periodu T atsikartojančios kintamos srovės efektinė vertė skaičiuojama iš išraiškos:

I= 1T 0T i2 (t) dt . (4)

Skaičiuojant raktu ST tekančios srovės efektinę vertę atsižvelgiama į tai, kad srovė iST atkartoja srovę iL energijos kaupimo metu, taigi jos kitimas aprašomas išraiška (2), ir lygi nuliui energijos atidavimo metu, todėl efektinė iST vertė bus:

IST = 1Tk 0 γTk ( ivid - αivid2 + αivid γTk t ) 2 dt . (5)

Išraiškoje (5) esantis integralas skaičiuojamas pirma pritaikius sumos kvadrato formulę o vėliau integruojant atskirus sumos narius:

0 γTk ( ivid - αivid2 + αivid γTk t ) 2 dt = ( ivid - αivid2 ) 2 γTk + ( ivid - αivid2 ) αividγTk + α2 ivid2 γ Tk 3 . (6)

Išraišką (6) įrašius į (5) ir sutvarkius gaunama:

IST = ivid γ ( 1+α212 ) . (6)

Labai panašiai skaičiuojama ir raktu SD tekančios srovės efektinė vertė, tik šiuo atveju atsižvelgiama į tai, kad srovė iSD atkartoja srovę iL energijos atidavimo etapo metu, taigi jos kitimas aprašomas išraiška (3), todėl efektinės vertės išraiška bus:

IST = 1Tk γTk Tk ( ivid + αivid 2 - αivid ( t-γTk ) Tk ( 1 - γ ) ) 2 d t . (7)

Išraišką (7) gali būti skaičiuojama visiškai identiškai kaip buvo apskaičiuota ir (5). Apskaičiavus gaunama tokia efektinės srovės vertės per raktą SD skaičiavimo išraiška:

ISD = ivid ( 1-γ ) ( 1 + α212 ) . (8)

Galiausiai efektinė droseliu tekančios srovės vertę IL galima apskaičiuoti prisiminus, kad remiantis pirmuoju Kirchhofo dėsniu droseliu tekanti srovė lygi raktais ST ir SD tekančių srovių sumai. Žinoma taip sumuojant taip pat būtina prisiminti efektinių verčių sumavimo taisyklę: suminio signalo efektinės vertės kvadratas lygus signalo dedamųjų efektinių verčių kvadratų sumai, taigi analizuojamam uždaviniui gaunama:

IL = ISD2 + IST2 = ivid 1+ α2 12 . (9)

Tarpusavyje lyginant gautas efektines srovių vertes aukštinančio keitiklio grandinėse matyti, kad srovės droselyje efektinė vertė, skirtingai nuo srovių raktuose efektinių verčių, priklauso tik nuo pulsacijų amplitudės ir nepriklauso nuo užpildomumo koeficiento γ.

Vidutinių verčių skaičiavimas

Bendru atveju laiko funkcija i(t) aprašomos ir periodu T atsikartojančios kintamosios srovės vidutinė vertė ı_ skaičiuojama iš išraiškos:

ı_ = 1T 0 T i(t) dt . (10)

Skaičiuojant raktu ST tekančios srovės vidutinę vertę atsižvelgiama į tai, kad srovė iST kartoja srovę iL energijos kaupimo metu, t. y. šiame keitiklio darbo etape jos kitimas aprašomas išraiška (2), ir lygi nuliui energijos atidavimo metu, todėl gaunama:

ı_ST = 1Tk 0 γTk ( ivid - αivid2 + αivid γTk t ) dt = ividγ (1-α2) + αγivid2 = γivid . (11)

Labai panašiai skaičiuojama ir raktu SD tekančios srovės vidutinė vertė, tik šiuo atveju atsižvelgiama į tai, kad srovė iSD atkartoja srovę iL energijos atidavimo etapo metu, taigi jos kitimas aprašomas išraiška (3) ir vidutinės vertės skaičiavimo išraiška bus:

ı_SD = 1Tk γTk Tk ( ivid + αivid2 - αivid ( t-γTk ) Tk (1-γ) ) dt = ivid ( 1-γ) . (12)

Galiausiai vidutinę droseliu tekančios srovės vertę ı_L irgi galima skaičiuoti remiantis pirmuoju Kirchhofo dėsniu:

ı_L = ı_ST + ı_SD = ivid . (13)

Taigi, 1 pav. ivid pažymėtas srovės stipris realybėje atitinka vidutinį srovės stiprį energiją kaupiančiame droselyje.